Televizorių su 4K ekrano skyra padaugėjo ir dėl rimtos priežasties. Kas nenori išsamesnio TV vaizdo?
Ultra HD: daugiau nei tik 4K raiška
4K raiškos standartas yra dalis to, kas dabar vadinama Ultra HD. Be didesnės raiškos, tinkamas ryškumas ir ekspozicijos lygiai yra svarbūs veiksniai, gerinantys vaizdo kokybę dėl padidėjusios šviesos išvesties kartu su vaizdo apdorojimo sistema, vadinama HDR.
Kas yra HDR?
HDR reiškia High Dynamic Range.
Kuriant pasirinktą turinį, skirtą teatro ar namų vaizdo pristatymui, visi filmavimo proceso metu užfiksuoti ryškumo ir kontrasto duomenys užkoduojami vaizdo signale. Kai turinys perduodamas į srautą, transliaciją arba diske, tas signalas siunčiamas į televizorių, kuriame įgalintas HDR.
Informacija iššifruojama ir rodoma didelio dinaminio diapazono informacija, atsižvelgiant į televizoriaus ryškumą ir kontrastą. Jei televizorius neturi HDR (vadinamas kaip standartinis dinaminio diapazono televizorius), jis rodo vaizdus be didelio dinaminio diapazono informacijos.
Pridėtas prie 4K raiškos ir plačios spalvų gamos, HDR palaikantis televizorius kartu su tinkamai užkoduotu turiniu gali rodyti ryškumą ir kontrastą, artimą tam, ką matote realiame pasaulyje. Tai reiškia, kad ryškiai b altos spalvos be žydėjimo ar išplovimo, o gilios juodos – be purvo ar gniuždymo.
Pavyzdžiui, jei scenoje tame pačiame kadre yra ryškių elementų ir tamsesnių elementų, pvz., saulėlydžio, vienodai aiškiai matote ir ryškią saulės šviesą, ir tamsesnes likusio vaizdo dalis, kartu su visais ryškumo lygiais.
Kadangi yra platus asortimentas nuo b altos iki juodos, detalės, kurios paprastai nematomos tiek šviesiose, tiek tamsiose standartinio TV vaizdo srityse, yra lengviau matomos televizoriuose, kuriuose veikia HDR, o tai suteikia malonesnę žiūrėjimo patirtį.
Kaip HDR diegimas veikia vartotojus
HDR yra evoliucinis žingsnis gerinant TV žiūrėjimo patirtį. Vis dėlto vartotojai susiduria su keturiais pagrindiniais HDR formatais, kurie turi įtakos tam, kokius televizorius, susijusius periferinius komponentus ir turinį jie turėtų pirkti. Šie keturi formatai yra:
- HDR10
- Dolby Vision
- HLG (Hybrid Log Gamma)
- Technicolor HDR
Kiekvienas formatas turi savo specialius atributus.
HDR10 ir HDR10+
HDR10 yra atviras, nemokamas standartas, įtrauktas į visus su HDR suderinamus televizorius, namų kino imtuvus, „Ultra HD Blu-ray“grotuvus ir tam tikrus medijos transliuotojus.
HDR10 laikomas bendresniu, nes jo parametrai vienodai taikomi konkrečiam turiniui. Pavyzdžiui, vidutinis ryškumo diapazonas nustatomas visame filme.
Kūrimo proceso metu pažymimas ryškiausias ir tamsiausias filmo taškas. Kai atkuriamas HDR turinys, visi kiti šviesumo lygiai indeksuojami pagal tuos taškus.
Tačiau 2017 m. „Samsung“pademonstravo HDR metodą pagal sceną, vadinamą HDR10+ (nepainioti su HDR+, kuris bus aptartas toliau). Kaip ir naudojant HDR10, HDR10+ yra nemokamas, tačiau yra tam tikrų pradinio pritaikymo išlaidų.
Nors visi HDR palaikantys įrenginiai naudoja HDR10, televizoriai ir Samsung, Panasonic ir 20th Century Fox turinys naudoja tik HDR10 ir HDR10+.
Dolby Vision
Dolby Vision yra „Dolby Labs“sukurtas ir parduodamas HDR formatas, kuriame derinama aparatinė įranga ir metaduomenys. Papildomas reikalavimas yra tai, kad turinio kūrėjai, teikėjai ir įrenginių gamintojai turi sumokėti „Dolby“licencijos mokestį už jo naudojimą.
Dolby Vision laikomas tikslesniu nei HDR10. Jo HDR parametrai gali būti užkoduoti po scenos arba kadras po kadro ir gali būti atkuriami atsižvelgiant į televizoriaus galimybes. Kitaip tariant, atkūrimas pagrįstas šviesumo lygiais, esančiais tam tikrame atskaitos taške, pvz., kadre ar scenoje, o ne ribojamas iki didžiausio viso filmo ryškumo lygio.
Kita vertus, tai, kaip „Dolby“sukūrė „Dolby Vision“, visi licencijuoti ir įrengti televizoriai, palaikantys šį formatą, gali iššifruoti HDR10 signalus, jei televizoriaus gamintojas įjungė šią funkciją. Tačiau televizorius, kuris suderinamas tik su HDR10, negali iššifruoti Dolby Vision signalų.
Kitaip tariant, „Dolby Vision“televizorius gali iššifruoti HDR10, o tik HDR10 televizorius negali iššifruoti „Dolby Vision“. Tačiau daugelis turinio teikėjų, kurie savo turinyje naudoja „Dolby Vision“kodavimą, dažnai taiko HDR10 koduotę, ypač norėdami pritaikyti HDR palaikančius televizorius, kurie gali būti nesuderinami su „Dolby Vision“.
Kai turinio š altinyje yra tik „Dolby Vision“, o televizorius suderinamas tik su HDR10, televizorius nepaiso „Dolby Vision“kodavimo ir rodo vaizdą kaip standartinį dinaminio diapazono vaizdą. Kitaip tariant, tokiu atveju negausite HDR pranašumų.
TV prekių ženklų, palaikančių Dolby Vision, yra tam tikrų modelių iš LG, Philips, Sony, TCL ir Vizio. Ultra HD Blu-ray grotuvai, palaikantys Dolby Vision, apima tam tikrus modelius iš OPPO Digital, LG, Philips, Sony, Panasonic ir Cambridge Audio. Atsižvelgiant į įrenginio pagaminimo datą, Dolby Vision suderinamumas gali būti suaktyvintas tik atnaujinus programinę-aparatinę įrangą.
Turinio pusėje „Dolby Vision“palaikomas per tam tikrą „Netflix“, „Amazon“ir „Vudu“siūlomą turinį, taip pat ribotą skaičių filmų „Ultra HD Blu-ray“diske.
Samsung yra vienintelis didelis TV prekės ženklas, parduodamas JAV ir nepalaiko Dolby Vision. „Samsung“televizoriai ir „Ultra HD Blu-ray Disc“grotuvai palaiko tik HDR10.
Hybrid Log Gamma (HLG)
Hibridinė log gama yra HDR formatas, skirtas kabelinės, palydovinės ir belaidžio televizijos transliacijai. Jį sukūrė Japonijos NHK ir BBC Broadcasting Systems, tačiau licencija jam netaikoma.
Pagrindinis HLG pranašumas televizijos transliuotojams ir savininkams yra tai, kad jis yra suderinamas atgal. Kitaip tariant, kadangi televizijos transliuotojai turi didelę pralaidumo erdvę, naudojant HDR formatą, pvz., HDR10 arba „Dolby Vision“, ne HDR televizorių (įskaitant ne HD televizorių) savininkai negali peržiūrėti HDR koduoto turinio.
Tačiau HLG kodavimas yra dar vienas transliacijos signalo sluoksnis, kuriame yra papildomos ryškumo informacijos, nereikalaujant konkrečių metaduomenų, kurie gali būti dedami ant dabartinio TV signalo. Dėl to vaizdus galima žiūrėti bet kuriame televizoriuje.
Jei neturite HDR televizoriaus su HLG, jis neatpažins pridėto HDR sluoksnio, todėl negausite papildomo apdorojimo privalumų, bet gausite standartinį SDR vaizdą.
Nors HLG suteikia galimybę tiek SDR, tiek HDR televizoriams būti suderinamiems su tais pačiais transliacijos signalais, jis nesuteikia tokio tikslaus HDR rezultato, jei žiūrite tą patį turinį su HDR10 arba Dolby Vision koduotėmis, todėl labai apribojamas HLG potencialas.
HLG suderinamumas įtrauktas į daugumą 4K Ultra HD HDR palaikančių televizorių (išskyrus „Samsung“modelius) ir namų kino imtuvus, pradedant 2017 m. modelio metais. Iki šiol BBC ir DirecTV teikė kai kurias programas naudodami HLG.
Technicolor HDR
Iš keturių pagrindinių HDR formatų Technicolor HDR yra mažiausiai žinomas ir Europoje jis naudojamas tik retai. Neįsigilinus į technines smulkmenas, Technicolor HDR yra bene lankstiausias sprendimas, nes jį galima naudoti tiek įrašomose (srautinėse ir diskinėse), tiek transliuojamose TV programose. Jis taip pat gali būti užkoduotas naudojant atskaitos taškus kadras po kadro.
Be to, panašiai kaip HLG, Technicolor HDR yra suderinamas tiek su HDR, tiek su SDR turinčiais televizoriais. Jūs gaunate geriausią žiūrėjimo rezultatą naudodami HDR televizorių, tačiau SDR televizoriui gali būti naudinga geresnė kokybė, pagrįsta jo spalvų, kontrasto ir ryškumo galimybėmis.
Technicolor HDR signalus galima peržiūrėti naudojant SDR, todėl tai patogu turinio kūrėjams, turinio teikėjams ir televizijos žiūrovams. Technicolor HDR yra atviras standartas, kurį turinio teikėjai ir TV kūrėjai gali įdiegti nemokamai.
Tonų atvaizdavimas
Viena iš problemų diegiant įvairius HDR formatus televizoriuose yra ta, kad ne visi televizoriai turi vienodas šviesos išvesties charakteristikas. Pavyzdžiui, aukštos klasės televizorius su HDR funkcija gali išvesti net 1 000 nitų šviesos (pvz., kai kurie aukštos klasės LED / LCD televizoriai). Kiti gali turėti didžiausią 600 arba 700 nitų šviesos išvestį (OLED ir vidutinės klasės LED/LCD televizoriai). Be to, kai kurie pigesni LED/LCD televizoriai, turintys HDR, gali leisti tik apie 500 nitų.
Todėl šiai dispersijai pašalinti naudojama technika, žinoma kaip tonų atvaizdavimas. Taip atsitinka, kad metaduomenys, patalpinti konkrečiame filme ar programoje, perskirstomi pagal televizoriaus galimybes. Atsižvelgiama į televizoriaus ryškumo diapazoną. Reguliuojamas didžiausias ryškumas ir visa vidutinio ryškumo informacija, kartu su detalėmis ir spalvomis, esančiomis originaliuose metaduomenyse, atsižvelgiant į televizoriaus diapazoną. Todėl metaduomenyse užkoduotas didžiausias ryškumas neišnyksta, kai jis rodomas televizoriuje su mažesne šviesos išvesties galia.
SDR padidinimas į HDR
Kadangi HDR užkoduoto turinio nėra daug, keli televizorių gamintojai užtikrina, kad papildomi pinigai, kuriuos vartotojai išleidžia televizoriui su HDR funkcija, nebūtų švaistomi, įtraukdami konvertavimą iš SDR į HDR. „Samsung“pažymi savo sistemą kaip HDR+ (nepainioti su anksčiau aptartu HDR10+), o „Technicolor“pažymi savo sistemą kaip „Intelligent Tone Management“.
Tačiau, kaip ir naudojant raiškos padidinimą ir konvertavimą iš 2D į 3D, HDR+ ir SD konvertavimas į HDR nesuteikia tokio tikslaus rezultato kaip natūralus HDR turinys. Tam tikras turinys gali atrodyti išskalbtas arba netolygus iš vienos scenos į kitą, tačiau tai yra dar vienas būdas pasinaudoti HDR palaikančio televizoriaus ryškumo galimybėmis. HDR+ ir SDR konvertavimą į HDR galima įjungti arba išjungti pagal pageidavimą. Padidinimas iš SDR į HDR taip pat vadinamas atvirkštiniu tonų atvaizdavimu.
Be mastelio iš SD į HDR, LG į tam tikrus savo HDR palaikančius televizorius įtraukia sistemą, kurią vadina aktyviu HDR apdorojimu, kuri prideda integruotą scenos po scenos ryškumo analizę abiem HDR10. ir HLG turinį, pagerindami šių dviejų formatų tikslumą.
Samsung HDR+ koreguoja HDR10 užkoduoto turinio ryškumą ir kontrasto santykį, kad objektai būtų ryškesni.
Bottom line
Pridėtas HDR pagerina TV žiūrėjimo patirtį. Kadangi formatų skirtumai išsprendžiami ir turinys tampa plačiai prieinamas diske, srautiniu būdu ir transliavimo š altiniuose, vartotojai greičiausiai jį priims taip, kaip ir anksčiau.
Nors HDR taikomas tik kartu su 4K Ultra HD turiniu, technologija nepriklauso nuo skiriamosios gebos. Tai reiškia, kad jis gali būti pritaikytas kitoms raiškos vaizdo signalams, nesvarbu, ar tai 480p, 720p, 1080i ar 1080p. Tai taip pat reiškia, kad 4K Ultra HD televizoriaus turėjimas automatiškai nereiškia, kad jis suderinamas su HDR. TV kūrėjas priima tvirtą sprendimą įtraukti jį.
Tačiau turinio kūrėjai ir teikėjai daugiausia dėmesio skyrė HDR galimybėms pritaikyti 4K Ultra HD platformoje. Mažėjant ne 4K ultra HD televizorių, DVD ir standartinių „Blu-ray“diskų grotuvų prieinamumui, o 4K „Ultra HD“televizorių gausai, taip pat didėjant „Ultra HD Blu-ray“grotuvų skaičiui, kartu su būsimais diegiant ATSC 3.0 televizijos transliavimą, laiko ir finansinės investicijos į HDR technologiją geriausiai tinka siekiant maksimaliai padidinti 4K Ultra HD turinio, š altinio įrenginių ir televizorių vertę.
Nors dabartiniame įgyvendinimo etape atrodo daug painiavos, galiausiai viskas išsispręs. Nors tarp kiekvieno formato yra subtilių kokybės skirtumų (laikoma, kad „Dolby Vision“turi nedidelį pranašumą), visi HDR formatai žymiai pagerina televizoriaus žiūrėjimo patirtį.
DUK
Kuo HDR10 skiriasi nuo HDR10+?
HDR10 yra senesnis standartas, o HDR10+ yra HDR10 standarto įpėdinis. Tačiau jūsų konkretus televizorius ir jo unikalus HDR diegimas lems, kokia bus jūsų HDR patirtis.
Ar svarbiau turėti HDR ar 4K?
HDR ir 4K yra visiškai skirtingos technologijos. HDR apima ekrano ryškumą ir kontrastą, o 4K reiškia ekrano skiriamąją gebą. Didesnė skiriamoji geba ir HDR turi savų pranašumų.
