ARP (Adreso skyros protokolas) konvertuoja interneto protokolo (IP) adresą į atitinkamą fizinio tinklo adresą. IP tinklams, įskaitant tuos, kurie veikia Ethernet ir Wi-Fi, reikalingas ARP, kad veiktų.
ARP istorija ir paskirtis
ARP buvo sukurtas devintojo dešimtmečio pradžioje kaip bendros paskirties adresų vertimo protokolas IP tinklams. Be eterneto ir „Wi-Fi“, ARP įdiegtas bankomatuose, „Token Ring“ir kitų tipų fiziniuose tinkluose.
ARP leidžia tinklui valdyti ryšius nepriklausomai nuo konkretaus prie kiekvieno prijungto fizinio įrenginio. Tai leidžia interneto protokolui veikti efektyviau nei savarankiškai valdyti įvairius aparatūros įrenginius ir fizinius tinklus.
Kaip veikia ARP
ARP veikia OSI modelio 2 lygyje. Protokolo palaikymas įdiegtas tinklo operacinių sistemų įrenginių tvarkyklėse. Interneto RFC 826 dokumentuoja techninę protokolo informaciją, įskaitant jo paketo formatą ir užklausų bei atsakymo pranešimų veikimą
ARP veikia šiuolaikiniuose eterneto ir „Wi-Fi“tinkluose taip:
- Tinklo adapteriai gaminami naudojant fizinį adresą, įdėtą į aparatinę įrangą, vadinamą medijos prieigos valdymo (MAC) adresu. Gamintojai užtikrina, kad šie šešių baitų (48 bitų) adresai būtų unikalūs, nes IP siunčiant pranešimus priklauso nuo šių unikalių identifikatorių.
- Prieš bet kuriam įrenginiui siųsdamas duomenis į kitą tikslinį įrenginį, jis turi nustatyti MAC adresą, atsižvelgiant į jo IP adresą. Šie IP ir MAC adresų atvaizdai gaunami iš kiekviename įrenginyje saugomos ARP talpyklos.
- Jei nurodytas IP adresas nerodomas įrenginio talpykloje, tas įrenginys negali nukreipti pranešimų į taikinį, kol negauna naujo susiejimo. Norėdami tai padaryti, inicijuojantis įrenginys pirmiausia išsiunčia ARP užklausos transliavimo pranešimą vietiniame potinklyje. Priegloba su nurodytu IP adresu siunčia ARP atsakymą, reaguodama į transliaciją, leidžiančią inicijuojančiam įrenginiui atnaujinti talpyklą ir siųsti pranešimus tiesiai į taikinį.
Atvirkštinis ARP ir atvirkštinis ARP
Devintajame dešimtmetyje ekspertai sukūrė kitą tinklo protokolą, pavadintą RARP (atvirkštinis ARP), kad papildytų ARP. RARP atliko priešingą ARP funkciją, konvertuodama iš fizinių tinklo adresų į tiems įrenginiams priskirtus IP adresus. RARP paseno dėl DHCP (dinaminio pagrindinio kompiuterio konfigūracijos protokolo) ir nebenaudojamas.
Atskiras protokolas, vadinamas Inverse ARP, taip pat palaiko atvirkštinio adreso susiejimo funkciją. Atvirkštinis ARP nenaudojamas eterneto ar „Wi-Fi“tinkluose, nors kartais galite jį rasti ir kitų tipų tinkluose.
Neatlygintinas ARP
Siekdami pagerinti ARP efektyvumą, kai kurie tinklai ir tinklo įrenginiai naudoja ryšio metodą, vadinamą neatlygintinu ARP. Įrenginys transliuoja ARP užklausos pranešimą į vietinį tinklą, kad praneštų kitiems įrenginiams apie jo egzistavimą.
