Asimetrinė skaitmeninė abonento linija arba ADSL yra ryšio technologija, kuri siūlo greitesnį ryšį per tradicines telefono linijas, nei suteikia interneto perjungimas. Tai suteikia daug interneto jungčių visame pasaulyje ir įgalino plačiajuosčio interneto greitį, kuris paskatino Web 2.0 ir naujesnes versijas.
Nors daugelyje gerai sujungtų vietovių jį išstūmė šviesolaidinis interneto ryšys, ADSL vis dar yra svarbi technologija. Supratimas, kas yra ADSL, gali būti svarbus žingsnis renkantis tinkamą ryšį jūsų namams ar verslui.
Kas yra ADSL linija?
Naujesnėms technologijoms, pvz., šviesolaidiniam pluoštui, reikalingi pagal užsakymą pagaminti šviesolaidiniai kabeliai, kad būtų galima pasinaudoti didesniu greičiu, kurį suteikia tokia pažanga. Tačiau ADSL yra lankstesnis. Jis veikia tomis pačiomis varinėmis telefono linijomis, kurios dešimtmečius maitino balso skambučius tarp fiksuotojo ryšio linijų. ADSL tomis pačiomis linijomis perduoda skaitmeninius duomenis dideliu greičiu, todėl galite daryti viską – nuo el. laiškų siuntimo iki „YouTube“vaizdo įrašų žiūrėjimo.
ADSL iš pradžių buvo užpatentuotas 1988 m. Dėl didelių diegimo sąnaudų prireiks daug metų, kol technologija įsivyraus. Norint pasiekti tokį greitį, kad ADSL būtų perspektyvi alternatyva perjungtam internetui, reikėjo sumanaus signalo apdorojimo, o tam savo ruožtu reikėjo specializuotos įrangos.
ADSL visoje šalyje pradėta diegti XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje ir išpopuliarėjo 2000-aisiais. Nors šiandieninės kaimo telefono stotys gali pasikliauti senesnėmis technologijomis, dauguma jų buvo atnaujintos, kad palaikytų ADSL. Šie mainai taip pat palaiko šiuolaikines technologijas, pvz., pluoštą.
Kaip veikia ADSL?
Kad asimetrinės skaitmeninės abonento linijos jungtys veiktų tinkamai, kelios technologijos turi veikti kartu. Vartotojui reikalingas ADSL modemas, kuris jungiamas tradicine vytos poros varinių telefono laidų ir jungiasi prie vietinės telefono stočių. Tuo gale varinis laidas ir kiti vietiniai laidai yra prijungti prie skaitmeninio abonento linijos prieigos multiplekserio (DSLAM).
Vartotojo ADSL modemas perduoda ir priima duomenis į DSLAM ir iš jo. Jis naudoja dažnius, kurie išskiria skaitmeninius duomenis nuo galimų balso skambučių, vykstančių ta pačia telefono linija. Tie du signalai yra padalijami stotyje ir perduodami skirtingoms tinklo technologijoms toliau grandinėje, o kitame gale vartotojas sujungiamas su telefono arba žiniatinklio serveriu.
Kas yra ADSL sparta?
ADSL ribinė sparta yra maždaug 50 Mb/s dėl galimo varinių laidų, sudarančių ryšio pagrindą, pralaidumo. Tačiau daug kas gali turėti įtakos ADSL ryšio greičiui, o didžioji jo dalis nepriklauso nuo vartotojo.
Jungtys, apibūdinamos arba parduodamos kaip neapribotos, paprastai pasiekia maždaug 10 Mbps. Jie dažniausiai sujungia daugiau vietinių jungčių į tą patį pralaidumo telkinį, o tai reiškia, kad daugiau žmonių bando naudoti turimą pralaidumą.
Apriboti ADSL ryšiai, kuriems taikomi griežtesni vienu metu veikiančių jungčių skaičiaus apribojimai vietinėje srityje, gali pasiekti didesnį greitį. Kai kuriose srityse sparta gali siekti 40 Mb/s, nes nėra tiek daug vartotojų konkurencijos.
Kitas veiksnys, turintis įtakos ADSL greičiui, yra atstumas nuo telefono stočių. Didėjant atstumui, blogėja signalo stiprumas, todėl ryšys tampa lėtesnis ir mažiau patikimas. Kilpos plėtikliai, kurie padidina signalo stiprumą ilgesnėse linijose, palengvina didelių atstumų tarp modemo ir keitiklio problemą. Vis dėlto nereikia pakeisti trumpesnės linijos, kai reikia pagerinti ADSL spartą.
Šiuolaikinės ADSL linijos yra pajėgesnės užtikrinti didelės spartos interneto prieigą didesniais atstumais. Tačiau bet koks ryšys, esantis dešimties mylių ar toliau nuo mainų, patirs neigiamų pasekmių, susijusių su tolimumu.
Ar turėtumėte gauti ADSL?
Jei negalite gauti šviesolaidinio interneto prieigos – nesvarbu, ar tai būtų šviesolaidis į kabinetą, ar šviesolaidis į patalpas – ADSL yra kitas geriausias dalykas. Tai būtina, jei norite mėgautis šiuolaikinio interneto sudėtingumu ir plačiu funkcijų rinkiniu.
Pluoštas rekomenduojamas, jei jis ekonomiškas. Jis yra greitesnis ir mažiau jautrus aplinkos veiksniams, tokiems kaip mainų atstumas ir oras. Tačiau jei šviesolaidinis ryšys yra brangesnis, ADSL yra alternatyva, kuri yra pakankamai greita daugeliui žiniatinklio funkcijų.
Belaidžio ryšio alternatyvos yra dar viena galimybė tiems, kurie turi aprėptį. Nauji standartai, tokie kaip 5G, žada didesnį greitį, viršijantį tai, kas įmanoma naudojant ADSL. Tačiau belaidžio interneto prieiga gali būti apribota naudojamų duomenų atžvilgiu. Tai taip pat gali būti brangu. Prieš pasirinkdami tokį ryšį, o ne tradicinį ADSL sprendimą, būtinai nustatykite išlaidas.
