Interneto protokolas (IP) reiškia taisyklių rinkinį, kuris reglamentuoja, kaip duomenų paketai perduodami tinkle. Jūs neturite nieko žinoti apie tai, ką reiškia IP, kad galėtumėte naudoti tinklo įrenginius. Pavyzdžiui, jūsų nešiojamasis kompiuteris ir telefonas naudoja IP adresus, bet jums nereikia spręsti techninės pusės, kad jie veiktų.
Tačiau tai padeda suprasti, ką reiškia IP, kaip ir kodėl jis yra būtinas tinklo ryšio komponentas.
Interneto protokolas
IP yra specifikacijų rinkinys, kuris standartizuoja, kaip viskas veikia įrenginiuose, prijungtuose prie interneto. Kai įtraukiamas į tinklo ryšio kontekstą, interneto protokolas aprašo, kaip duomenų paketai juda tinkle.
Protokolas užtikrina, kad visi tinkle (arba pasaulyje, kalbant apie internetą) esantys įrenginiai, kad ir kokie skirtingi jie būtų, kalbėtų ta pačia „kalba“ir galėtų integruotis į sistemą.
IP protokolas standartizuoja būdą, kaip įrenginiai internetu arba bet kuriuo IP tinklu persiųs arba nukreipia savo paketus pagal jų IP adresus.
IP maršruto parinkimas
Kartu su adresavimu, maršruto parinkimas yra viena iš pagrindinių IP protokolo funkcijų. Maršrutas susideda iš IP paketų persiuntimo iš š altinio į paskirties įrenginius tinkle, remiantis jų IP adresais.
Šis perdavimas paprastai vyksta per maršruto parinktuvą. Maršrutizatorius naudoja paskirties IP adresą, kad nustatytų kitą paskirties vietą per keletą maršrutizatorių.
TCP/IP
Kai perdavimo valdymo protokolas (TCP) susiejamas su IP, gaunate interneto greitkelių eismo reguliatorių. TCP ir IP veikia kartu, kad perduotų duomenis internetu, tačiau skirtingais lygiais.
Kadangi IP negarantuoja patikimo paketų pristatymo tinkle, TCP pasirūpina, kad ryšys būtų patikimas.
TCP yra protokolas, užtikrinantis perdavimo patikimumą. Tiksliau, TCP garantuoja:
- Neprarandami jokie paketai.
- Paketai yra tinkama tvarka.
- Vėlavimas yra priimtino lygio.
- Paketų nesidubliuoja.
Visa tai daroma siekiant užtikrinti, kad gaunami duomenys būtų nuoseklūs, tvarkingi, išsamūs ir sklandūs (kad negirdėtumėte nutrūkusios kalbos).
Duomenų perdavimo metu TCP veikia prieš pat IP. Prieš siųsdamas juos į IP, TCP sujungia duomenis į TCP paketus, o tai savo ruožtu juos sujungia į IP paketus.
IP adresai
IP adresai daugeliui kompiuterių vartotojų gali būti įdomiausia ir paslaptingiausia IP dalis. IP adresas yra unikalus skaičių rinkinys, identifikuojantis įrenginį tinkle, nesvarbu, ar tai kompiuteris, serveris, elektroninis įrenginys, maršruto parinktuvas, telefonas ar kitas įrenginys.
IP adresas yra būtinas nukreipiant ir persiunčiant IP paketus iš š altinio į paskirties vietą. Be IP adresų internetas nežinotų, kur siųsti jūsų el. laišką ir kitus duomenis.
Trumpai tariant, TCP tvarko duomenis, o IP – vietą.
Dažniausiai paplitęs IP adreso tipas yra iPv4 adresas (4 IP technologijos versijai). Jo 32 bitų adresai suteikia apie 4,3 milijardo IP adresų, tačiau daugėjant mobiliųjų įrenginių ir daiktų interneto įrenginių, reikėjo daugiau IP adresų. Buvo įdiegtas naujo tipo IP adresas, iPv6, o jo 128 bitų adresavimas suteikia tiek daug adresų, kad teoriškai mums daugiau niekada neprireiks.
IPv5 niekada nebuvo įdiegtas, visų pirma todėl, kad naudojo tą patį 32 bitų adresą kaip ir IPv4.
IP paketai
IP paketas yra pagrindinis informacijos vienetas. Jame yra duomenys ir IP antraštė. Bet kokie duomenys, įskaitant TCP paketus TCP/IP tinkle, suskaidomi į bitus ir sudedami į paketus, kad būtų galima perduoti tinklu.
Kai paketai pasiekia paskirties vietą, jie vėl surenkami į pradinius duomenis.
Kai balsas susitinka IP
Voice over Internet Protocol (VoIP) naudoja šią visur paplitusią operatoriaus technologiją, kad galėtų platinti balso duomenų paketus į įrenginius ir iš jų per tokias paslaugas kaip „Skype“.
IP yra ta vieta, kur VoIP semiasi savo galios, galios padaryti paslaugą pigesnę ir lanksčią naudojant jau esamą duomenų laikmeną.
Pirmasis VoIP skambutis įvyko anksčiau nei mes žinome internetą. Tai buvo ARPANET eksperimento, atlikto 1973 m., dalis.
