Žmonės dažnai vartoja terminus internetas ir web, tačiau tai yra dvi skirtingos technologijos. Peržiūrėjome abi technologijas, kad padėtume suprasti skirtumą tarp šių dviejų.
World Wide Web arba tiesiog žiniatinklis yra viena interneto dalis.
- Pasaulinis tinklų ir kompiuterių tinklas.
- Tinklo infrastruktūra.
- Informacija keliauja tinklo protokolais.
- Gali pasiekti įvairiais būdais.
- Informacijos, pasiekiamos internetu, rinkinys.
- Informacija daugiausia keliauja per
- Naudoja naršykles dokumentams ir tinklalapiams pasiekti.
- Navigacija į kitus puslapius vyksta naudojant hipersaitus.
Internetas yra pasaulinis milijardų serverių, kompiuterių ir kitos techninės įrangos tinklas. Kiekvienas įrenginys gali prisijungti prie bet kurio kito įrenginio, jei abu yra prijungti prie interneto naudodami galiojantį IP adresą. Internetas leidžia dalytis informacija, vadinamą žiniatinkliu.
Žiniatinklis, kuris yra trumpinys iš World Wide Web, yra vienas iš informacijos dalijimosi internete būdų (kiti – el. paštas, failų perdavimo protokolas (FTP) ir momentinių pranešimų paslaugos). Žiniatinklį sudaro milijardai prijungtų skaitmeninių dokumentų, kurie peržiūrimi žiniatinklio naršyklėje, pvz., „Chrome“, „Safari“, „Microsoft Edge“, „Firefox“ir kt.
Pagalvokite apie internetą kaip apie biblioteką. Pagalvokite apie jame esančias knygas, žurnalus, laikraščius, DVD, garsines knygas ir kitą laikmeną kaip svetaines.
Tiek internetas, tiek žiniatinklis tarnauja unikaliems tikslams, tačiau dirba kartu, kad visuomenei būtų teikiama informacija, pramogos ir kitos paslaugos.
Interneto privalumai ir trūkumai
- Tinklo infrastruktūra pasaulinei informacijai.
- Pateikia duomenis per daugybę protokolų.
- Galima pasiekti kelis protokolus.
- Kai kurie protokolai yra sudėtingi.
- Kai kurie protokolai netinka naujokams.
Internetas tikrai yra informacijos greitkelis. Jis perduodamas įvairių rūšių tinklo srautu, įskaitant FTP, IRC ir pasaulinį žiniatinklį. Be jo neturėtume mėgstamiausio ir labiausiai paplitusio būdo pasiekti svetaines.
Internetas gimė septintajame dešimtmetyje pavadinimu ARPAnet. Tai buvo JAV kariuomenės eksperimentas, siekiant rasti būdų palaikyti ryšį branduolinio smūgio atveju. Naudojant decentralizuotą tinklą, ryšys gali būti palaikomas, net jei dalys buvo atjungtos. ARPAnet ilgainiui tapo civiline pastanga, sujungdama universiteto pagrindinius kompiuterius akademiniais tikslais.
Devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose asmeniniai kompiuteriai tapo plačiai paplitę ir internetas buvo atvertas komerciniams interesams, jis sparčiai išaugo. Vis daugiau vartotojų prijungė savo kompiuterius į didžiulį tinklą per telefono ryšį, tada greitesniais ryšiais, tokiais kaip ISDN, kabelis, DSL ir kitos technologijos. Šiandien internetas išaugo į viešą tarpusavyje sujungtų įrenginių ir tinklų voratinklį.
Nė vienam subjektui nepriklauso internetas ir jokia vyriausybė neturi absoliučios valdžios jo veikimui. Dėl kai kurių techninių taisyklių ir jos techninės bei programinės įrangos standartų susitaria investuojančios organizacijos, grupės, įmonės ir kt. Šios grupės padeda internetui išlikti funkcionaliam ir prieinamam. Tačiau dažniausiai internetas yra nemokama ir atvira tinkle sujungtos aparatinės įrangos transliavimo terpė, neturinti vieno savininko.
Žiniatinklio privalumai ir trūkumai
- Paprasta naudoti grafinė sąsaja.
-
Tūkstančiai svetainių, kurias reikia aplankyti.
- Srautinio vaizdo įrašų siuntimas ir saugykla debesyje yra gyvybiškai svarbios žiniatinklio paslaugos.
- Norint peržiūrėti žiniatinklį reikia naudoti žiniatinklio naršyklę.
- Daugelis puslapių užpildyti skelbimais.
- Kompiuteriai gali būti užkrėsti iš svetainės.
Dauguma vartotojų yra susipažinę su pasauliniu žiniatinkliu ir yra susipažinę su juo. Dėl paprastos naudoti sąsajos tai geriausias būdas gauti informaciją keliais paspaudimais.
Pasaulio žiniatinklis gimė 1989 m. Įdomu tai, kad žiniatinklį sukūrė mokslininkai fizikai, kad galėtų dalytis tyrimų rezultatais su vieni kitų kompiuteriais. Šiandien ši idėja išsivystė į didžiausią žmonijos žinių rinkinį istorijoje.
Patikimas pasaulinio žiniatinklio išradėjas yra Timas Bernersas-Lee.
Turite prisijungti prie interneto, kad galėtumėte peržiūrėti žiniatinklį ir tinklalapius ar kitą jame esantį turinį. Žiniatinklis yra bendras visų lankytojams teikiamų puslapių, svetainių, dokumentų ir kitos medijos pavadinimas.
Žiniatinklį sudaro skaitmeniniai dokumentai, vadinami tinklalapiais, kuriuos galima peržiūrėti naudojant žiniatinklio naršyklės programinę įrangą tokiuose įrenginiuose kaip išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir kompiuteriai. Šiuose puslapiuose yra įvairių tipų turinio, įskaitant statinį turinį, pvz., enciklopedijos puslapius, taip pat dinamišką turinį, pvz., „eBay“pardavimus, akcijas, orus, naujienas ir eismo ataskaitas.
Prijungtų tinklalapių, kurie yra viešai prieinami ir su vienu domeno pavadinimu, rinkinys vadinamas svetaine.
Tinklalapiai prijungiami naudojant hiperteksto perdavimo protokolą (HTTP), kodavimo kalbą, leidžiančią apsilankyti bet kuriame viešame tinklalapyje. Spustelėjus hipersaitą arba įvesdama Uniform Resource Locator (URL), naršyklė naudoja šį unikalų adresą tinklalapiui rasti ir pasiekti. Paieškos varikliai, pvz., „Google“, leidžia lengvai filtruoti milijardus tinklalapių, dabar esančių žiniatinklyje, surasdami straipsnius, vaizdo įrašus ir kitą mediją, kurią norite rasti pagal jūsų paieškos kriterijus.
Galutinis verdiktas: negalite turėti interneto be interneto
Paprasta ir paprasta, internetas suteikia prieigą prie pasaulinio žiniatinklio. Be jo negalime pasiekti tūkstančių ten esančių svetainių. Tačiau daugeliui interneto poreikių lengviausia naudotis žiniatinkliu. Kiekvienas iš jų atlieka svarbų tikslą.
