Tiesumo įkrovos kodas ir disko parametrų blokas yra dvi pagrindinės dalys, sudarančios apimties įkrovos įrašą / sektorių. Garsinio įkrovos kodą iškviečia pagrindinis įkrovos kodas ir jis naudojamas paleisti įkrovos tvarkyklę, kuri pradeda faktinį operacinės sistemos įkėlimą.
Tominio įkrovos kodas yra kiekviename skaidinyje, kuriame yra tominio įkrovos įrašas, ty kiekviename suformatuotame skaidinyje. Tačiau jį iškviečia tik pagrindinis įkrovos kodas pirminiam skaidiniui, kuris nustatytas kaip aktyvus. Kitu atveju neaktyvių skaidinių tūrinis įkrovos kodas lieka nenaudojamas.
Tūrinio įkrovos kodai yra būdingi to konkretaus skaidinio operacinei sistemai. Pavyzdžiui, „Windows 10“apimties įkrovos kodas gali veikti kitaip nei „Linux“ar net kitos „Windows“versijos, pvz., „Windows XP“arba „Windows 7“, įkrovos kodas.
Tiesumo įkrovos kodas kartais vadinamas jo santrumpa VBC.
Ką veikia garsinis įkrovos kodas
Pagrindiniame įkrovos įraše ieškoma įkrovos įrenginio bet kokia BIOS nustatyta įkrovos seka/tvarka.
Žr. Kaip pakeisti įkrovos tvarką BIOS, jei reikia pagalbos keičiant įrenginio įkrovos kodų tikrinimo tvarką.
Kai randamas atitinkamas įrenginys, pvz., standusis diskas, tūrinis įkrovos kodas yra atsakingas už tinkamų failų įkėlimą, kuris paleidžia operacinę sistemą. „Windows 10“ir „Windows Vista“operacinė sistema iš tikrųjų įkeliama „Windows Boot Manager“(BOOTMGR).
Senesnėse „Windows“versijose, pvz., „Windows XP“, tai yra NT Loader (NTLDR), kurį tūrinis įkrovos kodas naudoja operacinei sistemai paleisti.
Bet kuriuo atveju tūrinis įkrovos kodas randa teisingus duomenis, kad būtų galima perkelti įkrovos procesą. Čia galite pamatyti, kai įprastame procese, kai OS įkeliama iš standžiojo disko, naudojamas apimties įkrovos kodas:
- POST paleidžiamas norint patikrinti aparatinės įrangos funkcionalumą.
- BIOS įkelia ir vykdo kodą iš pagrindinio įkrovos įrašo, esančio pirmame standžiojo disko sektoriuje.
- Pagrindinis įkrovos kodas per pagrindinio skaidinio lentelę ieško įkrovos skaidinio tame standžiajame diske.
- Bandoma paleisti pirminį aktyvųjį skaidinį.
- To skaidinio apimties įkrovos sektorius įkeliamas į atmintį, kad būtų galima naudoti jo kodą ir disko parametrų bloką.
-
To įkrovos sektoriaus apimties įkrovos kodui suteikiama likusio įkrovos proceso kontrolė, kuri užtikrina, kad failų sistemos struktūra yra tvarkinga.
- Kai tomo įkrovos kodas patvirtina failų sistemą, vykdomas BOOTMGR arba NTLDR.
- Kaip minėta, BOOTMGR arba NTLDR įkeliamas į atmintį ir jiems perduodamas valdymas, kad būtų galima paleisti tinkamus OS failus ir „Windows“paleisti normaliai.
Tūrinio įkrovos kodo klaidos
Kaip matote aukščiau, yra daug komponentų, kurie sudaro visą procesą, kurio metu galima įkelti operacinę sistemą. Tai reiškia, kad yra daug atvejų, kai gali būti padaryta klaida, todėl gali kilti įvairių problemų, dėl kurių gali atsirasti konkrečių klaidų pranešimų.
Sugadintas tomo įkrovos kodas paprastai sukelia hal.dll klaidas, pvz.:
- Nepavyko rasti \Windows\System32\hal.dll
- Windows nepavyko paleisti, nes trūksta šio failo arba jis sugadintas: C:\Windows\system32\hal.dll. Iš naujo įdiekite anksčiau pateikto failo kopiją.
Šios apimties įkrovos kodo klaidos gali būti ištaisytos naudojant komandą bootsect, vieną iš daugelio komandų eilutės komandų, galimų sistemoje Windows. Jei jums reikia pagalbos, žr. Kaip naudoti „Bootsect“norint atnaujinti garsinį įkrovos kodą į BOOTMGR.
Aukščiau pateiktame 4 veiksme, jei nepavyksta rasti aktyvaus skaidinio, galite matyti klaidą, pvz., „Nėra įkrovos įrenginio“. Akivaizdu, kad įvykus klaidai ji nėra dėl garsinio įkrovos kodo.
Gali būti, kad tame standžiajame diske nėra tinkamai suformatuoto skaidinio arba BIOS žiūri į netinkamą įrenginį. Tokiu atveju galite pakeisti įkrovos tvarką į tinkamą įrenginį, pvz., standųjį diską (vietoj to pvz., disko ar išorinio standžiojo disko).
