Tinklo protokolas apima visas ryšio tarp tinklo įrenginių taisykles ir susitarimus, įskaitant būdus, kaip įrenginiai gali atpažinti ir užmegzti ryšius vienas su kitu. Taip pat yra formatavimo taisyklių, kurios nurodo, kaip duomenys supakuojami į išsiųstus ir gautus pranešimus.
Kai kurie protokolai taip pat apima pranešimo patvirtinimą ir duomenų glaudinimą, kad būtų užtikrintas patikimas ir našus tinklo ryšys.
Apie protokolus
Be protokolų įrenginiai nesugebėtų suprasti elektroninių signalų, kuriuos jie siunčia vienas kitam tinklo ryšiais.
Šiuolaikiniai kompiuterių tinklų protokolai paprastai naudoja paketų perjungimo būdus, kad siųstų ir gautų pranešimus paketų pavidalu, kurie yra į dalis suskirstyti pranešimai, kurie surenkami ir surenkami paskirties vietoje. Buvo sukurta šimtai kompiuterių tinklo protokolų, kurių kiekvienas sukurtas konkretiems tikslams ir aplinkoms.
Interneto protokolai
Interneto protokolo (IP) šeimoje yra susijusių ir plačiai naudojamų tinklo protokolų rinkinys. Be interneto protokolo, aukštesnio lygio protokolai, tokie kaip TCP, UDP, HTTP ir FTP, integruojami su IP, kad suteiktų papildomų galimybių.
Panašiai žemesnio lygio interneto protokolai, tokie kaip ARP ir ICMP, egzistuoja kartu su IP. Apskritai, aukštesnio lygio protokolai IP šeimoje sąveikauja su programomis, pvz., žiniatinklio naršyklėmis, o žemesnio lygio protokolai sąveikauja su tinklo adapteriais ir kita kompiuterio aparatine įranga.
Bottom Line
Belaidžiai tinklai tapo įprasti dėl „Wi-Fi“, „Bluetooth“ir LTE. Tinklo protokolai, sukurti naudoti belaidžiuose tinkluose, turi palaikyti tarptinklinius mobiliuosius įrenginius ir spręsti tokias problemas kaip kintama duomenų perdavimo sparta ir tinklo sauga.
Tinklo maršruto parinkimo protokolai
Maršruto parinkimo protokolai yra specialios paskirties protokolai, sukurti specialiai tinklo maršruto parinktuvams internete. Maršruto parinkimo protokolas gali identifikuoti kitus maršruto parinktuvus, valdyti kelius (vadinamus maršrutais) tarp tinklo pranešimų š altinių ir paskirties vietų ir priimti dinaminius maršruto sprendimus. Įprasti maršruto parinkimo protokolai apima EIGRP, OSPF ir BGP.
Kaip diegiami tinklo protokolai
Šiuolaikinėse operacinėse sistemose yra integruotos programinės įrangos paslaugos, kurios palaiko kai kuriuos tinklo protokolus. Tokiose programose kaip žiniatinklio naršyklės yra programinės įrangos bibliotekos, palaikančios aukšto lygio protokolus, reikalingus tos programos veikimui. Kai kuriems žemesnio lygio TCP/IP ir maršruto parinkimo protokolams palaikymas įdiegtas tiesioginėje aparatinėje įrangoje (silicio mikroschemų rinkiniuose), siekiant pagerinti našumą.
Kiekviename tinkle perduotame ir priimtame pakete yra dvejetainiai duomenys (vienetai ir nuliai, kurie koduoja kiekvieno pranešimo turinį). Daugelis protokolų kiekvieno paketo pradžioje prideda nedidelę antraštę, kurioje saugoma informacija apie pranešimo siuntėją ir numatomą jo paskirties vietą. Kai kurie protokolai pabaigoje taip pat prideda poraštę. Kiekvienas tinklo protokolas gali identifikuoti savo rūšies pranešimus ir apdoroti antraštes bei poraštes kaip dalį duomenų perkėlimo tarp įrenginių.
Tinklo protokolų grupė, kuri kartu veikia aukštesniu ir žemesniu lygiu, dažnai vadinama protokolų šeima. Tinklų kūrimo studentai tradiciškai mokosi apie OSI modelį, kuris mokymo tikslais konceptualiai suskirsto tinklo protokolų šeimas į konkrečius sluoksnius.
